Ežiukai

O. HENRY KNYGOS „IŠMINČIŲ DOVANOS“ RECENZIJA

„Išminčių dovanos“ – tai knyga, kurią ne skaičiau, o tiesiog mėgavausi. Puslapis po puslapio, novelė po novelės. Kiekviena padovanodavo vis naują suvokimą apie žmogų ir vertybes.

O. Henry, rašytojas kūręs daugiau nei prieš 100 metų, paprastoje gal net ir banalioje kasdienybėje atrado žavesį, ypatingus charakterius ir nepaprastus žmonių santykius. Novelėse iškeliama draugystė, meilė, pasiaukojimas, sąžiningumas svarbūs ir dabar. Tik šiuolaikinis žmogus skubėdamas gyventi retai susimąsto, kokie trapūs ir ypatingi dviejų žmonių santykiai.

Knygoje vaizduojami XIX amžiaus Amerikos gyventojai: ir miestiečiai, ir rančose gyvenantys ūkininkai – gyvulių augintojai, ir sukčiai, ir turtuoliai, ir vargšai. Kiekvieno „sluoksnio“ kasdienybėje rašytojas aptinka įdomių nutikimų, o kai kuriuos tikrai kasdieniškus, aprašo lyg tai būtų labai svarbūs įvykiai.

Keletas novelių skirta sukčiui Džefui Pitersui. Tai nenuilstantis „verslininkas“, kuris pelnosi iš patiklių žmogelių. Jo apgavystės labai kruopščiai suplanuotos, o apgaulės būdai – tikrai fantastiški. Jau ir nelabai įmanoma pykti, kai esi taip įmantriai apgautas. Vis tik vieną dieną atsiranda už jį gudresnis sukčius, kuris sugeba jį apmauti nė nemirktelėjęs.

 O. Henry linkęs teigti, kad žmogus iš prigimties yra geras: novelėse vagys pasikeičia, atsisako savo senojo amato arba, kas netikėčiausia, susidraugauja su apiplėšiamaisiais. Žmogus visada gali keistis, niekada nevėlu.

Meilė taip pat labai daug reiškia rašytojui. Jis pateisina visas priemones, kad du mylintys žmonės būtų laimingi. Bet meilė yra labai trapi ir reikalauja abipusio pasiaukojimo. Žmonės pakankamai menki prieš didžią meilės galią.

Rašytojas charakterius kuria su savitu humoro jausmu ir įžvalgumu. Dažnai subtiliai juokingas jo rašymo stilius priversdavo nusišypsoti net ir skaitant apie liūdnus, kartais net tragiškus dalykus. Veikėjai – tvirti ir tipiški, net patys blogiausi ir pikčiausi turi kruopelę gėrio. Vis tik rašytojas pastebi, kad grynesnę asmenybę turi ne visko pertekę turtuoliai, o paprasti darbininkai ar ūkininkai, dažnai vos suduriantys galą su galu.

Manau, kad reikėtų pasitelkti O. Henry pavyzdį ir paieškoti paprastų, bet kartu be galo žavių, žmonių ir įvykių ir aplink save. Svarbiausia atrasti grožį paprastuose dalykuose.

2006 m. lapkritis 18 d.

Rodyk draugams

Parašė ežiukai 2006-11-18 23:47
Įrašo kategorijos: Kita.