Ežiukai

o parašyt turėjau gal net vakar… šiaip užvakar ruošiausi, bet taip ir neprisiruošiau…

atsidariau langą, įsileidau vėjo. gera. sėdžiu visą dieną prie kompo, nieko gero nenuveikiau… matematika neišspręsta, lotynų neišmokta… bet tai dar visa naktis priešakyje. kaip gerai, kad rytoj nereikia į univerą…

o savaitė buvo ganėtinai turininga:). įvyko labai labai daug… papunkčiui:
1. išlaikiau genetiką pradėjau kitą ciklą.
2. pagaliau nuėjau į “Goštautos” repeticiją. šaunu buvo, nebėgsiu :)
3. eksprontu nuėjau į bendrą medikų tūsą. gal ir smagu buvo, bet tai kaip visada. kažkas nusigėrė, kažkas į porelę susimetė.

taip praėjo tos dienos… kita savaitė irgi gana turininga bus ;).

kažką labai norėjau rašyt, bet kažkaip nieko galvon neateina… ant stalo žydi geltoni narcizai (iš darželio kieme), vėjas lauke kedena plaukus ir aš jaučiuosi beveik laiminga. eisiu integruoti, nes va noras atsirado…

o išmokti liko daug. 2 trečdaliai visko. ne, per naktį nesėdėsiu. galbūt iki 12 ar pirmos. egzaminas 11… ryte dar pazubrensiu, ech… o rytais atsikelti labai sunku.

keistai mane viekia pavasaris. šiltas vėjelis maloniai kutena sielą, o saulutė skaidrina mintis. norisi kur nors atsisėsti po medžiu. ir galvoti, galvoti. gal rašyti… (nors to aš to nesugebu visiškai), rašyti sau. ir toks laikas visiškai netinka zubrinti apie genomą ir chromosomas. deja…

atsivertus storiausią knygą protas nė kiek nenušvinta. pasiklystu tarp terminų ir sąvokų. velnias, man reikia gaut gerą pažymį… nes jaučiu kaip slystu į dugną…

reikės kažkaip suspėt šią savaitę padaryt daug dalykų… planuojam kaip draugę pasveikinti 20 gimtadienio proga originaliai… o ji parašo “tai nėra tavo pareiga tai daryti”. aš kartais nesuprantu jos. 6 metai bendravimo turbūt dar per mažai, kad ją iki galo pažinčiau… “baliaus nedarysiu, nes nėra laiko“… suprantu, kad nėra. aš irgi aukoju pasibuvimą su kursiokais, kad tik ją pasveikinčiau… be tai porą valandų galima rasti pasisėdėjimui prie arbatos puoduko…. va išliejau čia pyktį :)

bet nenorėčiau pykčiu baigti. nes jo ten nelabai daug. nes draugystė toks dalykas - daug ka atleidi ir stengiesi nepastebėt…. o sėdint sapne ant debesies bus gera prisiminti kartu praliestą laiką…

kažkodėl jaučiu, kad prieš egzaminą irgi bus panaši situacija. tik šilčiau bus ir stipriau švies saulė. aš tai žinau…

laukiu palengvėjimo…

o kalbant apie skyles. vakar buvau naujų pjesių skaityme dramos teatre, buvo skaitoma J. Ivanauskaitės pjesė “Skylė”. kai žmogus atsiduria kažkur, kur nėra laiko, kur nėra ribų… kur esi vienas, nors šalia ir likimo draugai. ir gyvenime būna tokių “skylių” , tik viskas vyksta viduje. nors ir gal ten atsidūrę žmonės nebuvo niekur pasitraukę, tiesiog viską išgyveno.

mano porininkui labiau patiko pirmoji pjesė, kurioj buvom. “Tiesos paukštė”. dėl jos jis išėjo anksčiau iš kažkokio tūso, kad spėtų atsikelti:). man patiko skaitančiųjų nuoširdumas ir pasakojimas apie artimus laikus - mokyklą. veiksmas vyksta mokyklos tūlike :), taip ten patr kur visko daugiausia įvyksta… kur užsimezga mergiotiškos apkalbos ir vyriškos kovos ir kur aptariamos meilės. sukurti tipiški charakteriai - kieti, luzeriai, šaunuoliai, jų pasekėjai… ir visi ieško savęs, savo asmenybės, atsikrato baimių ir kompleksų. gražu…

o į skaitymus nuėjau visai netikėtai… šeštadienį pyptelėjo sms ir buvo pasiūlyta nueiti iš tokio žmogaus, iš kurio nesitikėjau… tokio berniuko, su kuriuo pašnekėjom keistai trečiadienį. sumaišiau jį su vienu žmogum, jis mane taip pat… ėhė ir išėjos toks produktyvus pokalbis ;). kažkokiu būdu apsikeitėm numeriais, po to juokėmės iš tos situacijos… o va sekmadienį susitikom šiaip pabendraut. nežinau, ar bus antras kartas….

šeštadienį išaušo ta diena, kai teko akis į akį susidurti su vaikais. gaminom Bim-Bil-Dona atvelykio proga vaikam, “Atgajos” naujokai… renginys pavyko kažkur 80% manau. buvo nelengva, truputį nesklandumų buvo, bet viskas ok :). svarbiausia beveik visi vaikai liko patenkinti, neskilo sienos, nedužo langai ir negavom labai daug rėkti iš vyresnybių. svarbiausia, kad dirbom beveik kaip komanda, nors ir buvo susiskirstymo tarp seminarų ir šiaip draugų. o stovykloj bus kiekviena diena tokia…

o trečiadienį egzaminas. genetika. kaip visada tinginiukai laksto apie mane, trukdo ruoštis. jau einu…

didysis tvarkymasis, kiaušinių marginimas ir kiti pasiruošimai. taip jaudina.

mama persodino gėles. neva šią dieną jos geriausiai augs,prigis visos. mistika ir prietarai. bet kadangi pas mus gėlės stebėtinai gerai auga, tai gal ir ta mistika čia suveikia.

diena praleista su dulkių skuduru ir siurbliu ryte, o po to apglostant kiekvieną kiaušinį, mažą saulytę…

daug svogūnų lukštų, net skendau juose. kutena nosį dulkės. o aš rūpestingai suku kiekvieną kiaušinaitį ir spėju, koks jis išeis, ar bus gražus margutis. vieną suspaudžiau besistengdama…

po to virimas svogūnų lukštuose didžiuliame puode. vis nekantravimas, kaip ten bus… ir galiausiai viryklė yra išjungiama, ryšulėliai išgriebiami ir laukiama stebuklo. rudi margučiai, išmarginti vis kitais raštais… kiekvienas vis kitoks, ypatingas. ir nežinai, koks bus. o žolyčiu šiandien tingėjau ieškot, nebūčiau ir radus turbūt tinkamų…

marginti kiaušinius - vienas malonumas. nors ir tuo pačiu būdu kasmet. kiekvienam kiaušinukui atiduodi dalį šilumos. kiekvienas išeina mažas meno kūrinys.

o rytoj sėsim prie pusryčių stalo. į bažnyčią neinam… nėra tokios tradicijos… bet Velykos būna mūsų širdyse.

po to margučių stiprumo bandymas … rytoj gal reikės ridenimo varžyba surengti ;). senokai tai bedariau…

Gerų ir šviesių visiems šv. Velykų.

smagu grįžti namo ryte, o ne vakare. keista atsibustio ne savo lovoj, nors nuo savo žadintuvo garso :). nakvojau pas draugę :).

o šeštadienis buvo toks labai geras. pažiūrėjom “Riešutų duoną” Žilinsko galerijos kino salėj. bet čia tik visko pradžia :). o filmas tai geras, komedija ir meilės istorija kartu. šaipomasi net iš pačios meilės ir žmonių tarpusavio santykių. bet taip subtiliai ir nepiktai, kad be galo gera žiūrėt. jokio vulgarumo, nors tada žmonės santūrūs buvo. o kur dar jauni aktoriai, kuriuos dabar jau visai kitokius matom :). o salė pilnut pilnutėlė prisirinko… jaunimo daugiausia. nors buvo ir kelios bobulytės. vis tik seansas nemokamas ;).

toliau mielas pasisėdėjimas “Miesto sode” (man ten patinka, nes renkasi kitokie žmonės nei kitur) su skaniausiais pasaulyje pieno kokteiliais.

va pabuvau vakar dar viename seminare. aišku tik vienoje iš dalių - folke :). smagu, be galo smagu… geriausia, kad mokėjau aš jau visus šokius ir nežabaliojau (na pasitaikydavo) kaip pirmą kartą. vis tik senieji liaudies žaidimai ir šokiai tobuli. ir smagu, ir išmokti nėra sunku, ir taip gera po šokio. ir nusprendžiau savo senus kalus pramankštinti “Goštautoj”, jei neišgūs manęs ten po pimo karto ;). niekada netikėjau, kad įmanoma taip smagiai pasilinksminti šokant liaudiškus šokius.

vėl susitikima su atgajiečiais, mielos šypsenos ir šiaip visokios geros emocijos…. net nežinau kodėl, bet ten be galo šilta atmosfera. priima tokį koks esi ir tiek. o trečiojo seminaro žmogeliukai tokie susigūžę atrodė. jų mažokai buvo, bet užtat net 3 berniukai :). na, bet vis tiek mano seminaras rekordininkas liko - 5 berniukai dalyvavo.

o šiandien reikia daug nuveikti. savo namų darbelius reik pataisyt, nes jau ir taip vėluoju… dar pasimokyt reikia ir pasiruošti. kalnas lotynų kalbos ir anglų…. bet svaribiausia, kad kolis jau parašytas ir kad iki kito dar pora savaičių… ir gyvenu aš taip nuo kolio iki kolio, nuo egzamino iki egzamino… :)

viena naktyje. smagu :). skype ir visi kiti padarai užbraukti kryžiais - aš “mokausi”. nors vis tiek viena akis į kompą, kita kažkur nusmegus tarp vadovėlių. ir toks noras parašyt. nes jaučiuosi labai gerai (ryt neatsikelsiu, bet niekis). diena praėjo net geriau nei planavau.

paskaita praėjo gana smagiai, per praktiką ėjau savanore prie lentos… klydau, klupau, jaučiau keistus žvilgsnius į mane. bet kažkodėl dzin man buvo. tiesiogh aš norėjau prie lentos :)

vakar gavau pagaliau nuotraukas iš “Atgajos” seminaro. pagaliau :). ir vėl jas bežiūrėdama keistai viską pergyvenau iš naujo. buvo gera… o dėl tų nuotraukų tai ir visi dalykai šiandien geri vyko… dėl jų atsidūriau centre, susitikau net 4 bendraseminariečius… gal net 5, nes su viena mergička, tai kone kasdien universitete susitinkam :).

va susitikau berniuką iš seminaro, kurio nesitikėjau sutikti. sugavau aš jį prie fontano besišnekučiuojtį su kita bendraseminare, kuri mus greitai paliko. pakalbėjom apie nieką, apie kasdienybe ir kitus, bet toks keistas bendravimas man jo. keista šypsenėlė šnekant… taip mielai primerktos akys.

prisimenu paskutines valandas seminaro, kai jis prisėlino iš nugaros ir “nukilino” (žaidėm “Kilerį”) mane bučiniu į plaukus. kai pinant “draugystės tinklą” atsiuntė siūlų kamuoliuką būtent man, padėkojo už mano gerumą… iš jo šito nesitikėjau, nes mažai bendravom per seminarą, vos persimesdavom keliais žodžiais… kažkaip nedrįsau prieiti prie jo, nors pažįstami jau nuo atrankos buvom (jis toks pasirodė man nepasiekiamas). labai savim pasitikintis ir parodęs patį geriausią prisistatymą tą vakarą.

o kur dar dar bendravimas šypsenom “Forte”… nes tiesiog tuščia galva mano buvo, nieko nesugalvojau, ką pasakyt. tiesiog pajusdavau žvilgsnį ir atsisukus pamatydavau šypseną. atsakydavau savo šypsena.

aš labai klydau. ir gailiuosi, kad nesusidraugavau su juo per seminarą, kad ignorinau, nesistengiau pažinti, o jis mane išanalizavo iki pat pašaknių. čia mįslė man nuo pat seminaro pabaigos, kodėl būtent taip.

ojoi, kaip aš čia svaigstu…

ir dar. dažnai aš man ateityje svarbius žmones ignorinu ir nepastebiu. net minčių neturiu, kad turėsim kažką ateityje bendro. ne visais atvejais, bet daugeliu. savo geriausios draugės, nuostabaus žmogiuko, klasėj nepastebėjau porą metų. o ir dabar draugės, su kuria universitete sutariu nepastebėjau iki chemijos ciklo - tai yra visą rudenį tik šypteldavom prasilenkdamos. o po to pasipylė bendri pomėgiai, panašus nutrūktgalviškumas ir supratimas, kad ne tik mes, bet ir mūsų sielos bendrą kalbą randa.

neprašau daryt išvadų. čia tik padrikos mintys. gal pavasaris apsuko mano makaulę…

ne, reikia eit mokytis. ir dar pailsėt suspėt.. išmintijus va šitas minteles tubūt lengviau bus galvą užpildyti genais ir Mendelio dėsniais…

į galvą atėjo įrašą pradėt nuo skanių prisiminimų. prisimenu vaikystę ir parduotuvėj negaliu praeit pro šaldytuvą, kur sudėti sūreliai. vaikystėje, kiek prismenu, buvo dažniausiai 2 ar 3 rūšių. o dabar akys raibsta nuo jų galybės… va ir šiandien vieną iš naujų rūšių ragavau (ne, ne tą kur piešinuke, to neberadau paveiklėlio). nebuvo ypatingai skanus.vis tik skaniausi išlieka šokoladiniai :). jiems ir liksiu ištikima…

o po teisybei mano mintys miega… snaudžia tyliai ir net nesapnuoja. galva užimta rutina, keltis 6.30, 8.20 autobusas, klinikos, rūbinė, laiptai, sofutė, knyga, paskaita, laboras, namo arba ne… ir taip jau visą savaitę. rutiną šiek tiek praskaidrina bendravimas…

o vakar grįžau namo su savo pirmąja meile. dabar tai tik gražus prisiminimas. nebuvo apie ką šnekėt išskyrus mokslus, tiesiog tokia tuštuma. o kažkada dėl jo svaigau… jis dėl manęs ne :). gražu prisiminti, tą jausmą, svajones, žvilgsnių gaudymą ir drebuliukus, kai šnekėdavomes. po to mūsų keliai išsiskyrė, meilė praėjo ir viskas. jis manau, kad nieko ir nesužinojo.

pavasariška diena. nors ir apsiniaukus. bet vis tiek kvepia pavasariu, jau kačiukus visi nešiojasi… gal ir man reik parsinešti tų pavasario pranašų…

tokia neįpatingai įdomi diena. va ką reiškia rutina, nėra ka parašyt :). tingiu mokytis… labai labai. o jau po savaitės kolis… atisišviečiau egzo klausimus. pievų pievos :). va, parašius šitą įrašą eisiu ką nors naudingo perskaityt, nes jau siaubas darosi, kokia aš tinginė. savaitgalis bus užimtas, bus svečių ir pati į svečius keliausiu. dar mažas mūsų meetukas buvusių seminare (aptarsim namų darbų ypatumus), dar reikės kažką pasimokyt… bet man patinka veikla ir kai nereik galvot, kuo gi čia užsiimti…

na ką, rytoj penktadienis :).

aha, tokia ji ir buvo… po ilgos pertraukos atsidūriau universitete. fainiai… pasiilgai sienų, nedirbančios rūbinės (nes matai konferencija), mikroskopų (jėėė biologijos katedra) ir “miegančiojo dėstytojo” (nes paskaitas skaito užsimerkęs).

dar šiek tiek ir grupiokų pasiilgau. kažkaip šiandien visai maloniai pasibendravom, nors vienas iš jų kaip visada per daug išsišoko. susitarėm žaisti “kilerį”… fun ;). aš jau vieną nukilinau grupiokę, gavau grupioko lapelį… :P.

o dar susitikau vos ne visus atgajiečius iš savo universiteto, dar krūvą pažįstamų… kaip gera bendrauti, šypsotis, kalbėti žvilgsniu ir sulaukti tokio pat atsako…

o dienos trenktumas buvo tame, kad jau univere atsiradau prieš 8, nepadarius lotynų namų darbų, kuri pirma paskaita (nieko, aš juos sėkmingai pagaminau per 10 min paskaitos pradžioj), po to per diiiidžiulį lietų važiavom į klinikas (šlapios kojos, no skėčio…). o rūbinė užsidarė, nes konferencija eilinė ;). su šlapiom striukėm i auditoriją… paleido anksčiau, sulaukiau draugės, po to susitikau dar žmonių ir žiūriu, kad man jau labai laikas skubėt knygų į biblioteką pasiimti. bėgiuku aš ten atsiradau, pakeliui dar belėkdama perkrimtau sūrelį ir po to į anglų. o anglų nebuvo, nes dėstytoja eilinį kartą laikus sumaišė… vietoj mūsų kažkokia kita grupė įsipaišė, ėch…. tada vėl atgal į klinikas ir stūmėm laiką iki sociologijos. po to ta nuobodybė ir namolio… va supykau, kad anglų nebuvo, nes taip nuoširdžiai namų darbus vakar dariau… na, nereikės rytoj, nes perkėlė į ketvirtadienį.

šiaip labai gera vėl sugrįžti į tą rutiną, į kasdienybę… tik nervina, kad kasdien apklausas reikės rašyt ir mokytis. nieko, išgyvensiu :).

o pavasaris taip keistai keliauja. tai lietum taškosi, tai saule vilioja. pirmas pavasaris universitete. daugiau tokio pavasario jau nebus… kaip dabar pagalvoju, kad gyvenu ir nevertinu laiko iki šiol taip jo nevertinu. tik kai jis lekiai taip šauniai, tai pradedi gailėtis, kad jau nebesusigrąžinsi, kas buvo. nors mano optimistiška prigimtis sako, kad ateityje laukia dar geresnių akimirkų.

gyveni tikiesi, o po to gyvenimas ima ir maloniai nuvilia. parodo, kad užsiplėšti per daug negalima… tikiuosi išimties :D.