Ežiukai

gal reikia pakeisti lemputę? o gal šiaip patikrinti, ar visi laidai savo vietoj.

už lango liūdna, verkiantis ruduo atrodo, kai tik iškrito pirmas sniegas. ne, sniegas paskutinis. ir jis vis dar krenta iš dangaus. nepadės net mano oranžinė striukė susišldyt iš vidaus. nes per naktį sugedo saulė…

reikia mokytis. lotynų. nes vakare rašau, o man tie visi skaitvardžiai ir įvardžiai nelenda į galvą. tokia sunki letena ant mąstymo uždėta, kad nesuvokiu, jog sudegsiu taip dėdėdama ir nieko neveikdama…

sapnavau daugybę drugelių… jie plazdėjo savo gležnučiais sparneliais, plazdėjo, plazdėjo, kuteno mano viedą… mėlyni, lygiai tokie pat, kokį padovanojo draugė ir jis dabar man šypsosi nuo monitoriaus kampo.

tik drugelis šypsosi. visi aplinkui tokie susiraukę. kaip dangus. kaip tvoros stulpas ir kaimynų šuo. o aš dėdžiu tarp knygų ir bandau kažką pamatyt. nes gi man kolis. ach…

kvaila mergaitė aš, taip taip… juk reikėjo tai padaryt ne paskutinę minutę, neramiai miegot ir dabar baisiai save versti mokytis. tiesiog neprisiverčiau savęs. ir dabar sunku. o drugeliai tai plazda…

o mano sekamadienis žada būti fun. nes ryte jau laukė laiškas, kad mano dienos scenarijus, kurį vakar rašiau ir tiko, ir patiko, kad prieš užmiegant man draugė padainavo, kad šįryt mes einam pasidžiaugti pavasario saule…

na, dar nieko nesimokiau lotynų gramatikos, bet manau, kad aš išmoksiu per vakarą… aš bent jau taip tikiuosi :).

saulės zuikučiai bėgioja mano kambaryje, aš šypsausi iki ausų su savo žaliu džemperiu pasiruošus eiti įkvėpti pavasario oro… galvoj skamba “Maži jausmai” ir jaučiu, kad manyje dar viena saulelė tuoj įsižiebs.

visiems noriu palinkėt gero sekmadienio. saulėto ir šilto, ramaus ir žaismingo. superinio paskutinio kovo sekmadienio, kai pavasaris tiesia mums ranką sveikintis. sugniaužkim ją ir nepaleiskim.