BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pranešimas

2009-02-01 parašė ežiukai

Jau daugiau nei metai čia nerašau… Manau, kad laikas oficialiai uždaryti šitą blogą. Mano studijų nuotykius ir kitus (ne)medicinius pastebėjimus galite rasti

http://studentusmedicus.lt

Rodyk draugams

kartais man atrodo….

2007-02-04 parašė ežiukai

šiandien kažkodėl mane kankina mintys. paprastos ir įkyrios. kvailos, naivios ir gal net visai protingos.

ir supratau šiandien, kad kaltindama visus aplinkui banalumu ir nuobodumu esu pati sau tokia. kodėl taip žiauriai? nes taip reikia…

esu savikritiška. net per daug. bet jau pavargusi nuo gyvenimo jaučiuosi. ir nuo aplinkinioų požiūrio pavargau. jaučiu viduje kažkokią depresiją.

trūksta man žmogaus, su kuriuo galėčiau apie viską pašnekėti. iš pragrindų… kai būnu su kuo nors, bijau būti silpna. žinau, kad kitu negaliu pasitikėti, trečias manęs nesupras…

tarp daugybės pažįstamų kažkaip neatsiranda žmogaus, su kuriuo išsikalbėt galėčiau…

bet turbūt rašydama ne tai norėjau pasakyti… dar viena rauda į interneto ašarų pakalnę. ech…

(žmonės, nesiųskit man liūdnų dainų)

Rodyk draugams

ant metų slenksčio stovint

2006-12-31 parašė ežiukai
jau prasidėjo paskutinė metų diena. keistas jausmas :). atrodo tuoj viskas pasibaigs. kitą naktį šėliosiu, sveikinsiu naujus metus, bandysiu palydėt ir apibendrinti senuosius.

ir dabar mąstau, kiek aš patyriau per šituos metus… pačiai keista, kad gali būti toks mano įdomus gyvenimas. svarbiausia, kad beveik išmokau smulkmenose pastebėti gėrį ir nuošidžiai džiaugtis. vaiko juokas ar žiedas pievoje - tai tikrasis grožis.

nauji patyrimai, nauji vaidmenys ir tokia, veikla, kokia man patinka, bet nemaniau, kad tuo užsiiminėsiu. pavydžiai žiūrėjau į kitus ir svajojau. o dabar pati išbandžiau daugybę tų dalykų. tik kas blogiausia vis trūksta laiko. tenka laiką visuomeninei veiklai nugnybti nuo laiko sau, buvimo su savim ir minčių.

per šiuos metus sutikau daugybę žmonių. vieni užsiiliko bendravimo rate, kiti tik praskriejo, o dar kiti tavo svarbūs man. teko patirti ir neiteisybės šiek tiek, ir melo, ir nusivylimo… gal taip ir reikėjo. visa tai juk grūdina žmogų.

galvoje kirba daugybė planų kitiems metams. noriu suspėti ir į Atgajos stovyklą nuvažiuot, ir mokslų neapleisti, ir šiaip ko nors naujo išmokti. sėdėti namie - ne man….

linkiu visiems gražiai sutikti naujus metus, beskambant dvylikai laikrodžio dūžių susidėlioti visas mintis į vietas ir 2007 metus (7 - juk magiškas skaičius) pradėti švaria siela, kupina idėjų galva ir su nauju gyvenimo džiaugsmu.


(šiek tiek mano meno)

Rodyk draugams

šiek tiek reklamos

2006-12-31 parašė ežiukai

visai neseniai atgimė labai naudingas ir įdomus puslapiukas -

http://www.olimpiados.lt/

čia naudingos informacijos ras ne tik moksleiviai ;). įvairūs konkursai, dienos užduotys, įdomybės ir forumas. prie puslapio pildymo prisidedu ir aš ;). mano straipsnelius galima perskaityti BIOLOGIJOS skiltyje “Biologiena”. beje, kiekvienas užsiregsitravęs vartotojas gali prisidėti prie puslapio kūrimo ir tobulinimo.

Rodyk draugams

folkas

2006-11-25 parašė ežiukai

šiandien savo užpakaliuką nunešiau į Jėzuitų gimnaziją, kur vyko neofolkloro festivalis ir dalyvavo Kauno bei Kretingos, Rumšiškių moksleivių ansambliai.

o mokinukai pavarė… taip dar nesitikėjau :). Jėzuitai, Rasos gimnazijos folkai ir Gilė…. ir Rumšiškės nepasišiukšlino. buvo taip gera klausyt. nors užkaliukas taip ir nerado vietos kur atsisėsti :D. salė buvo sausakimša…

vakaronė buvo smagi :). nes šokom daugiausia tik tuos šokius, kurie mano “atidirbti”. ir kartu nesunkūs bei smagūs :). na,  prisišėlom, prisidūkom….

o rytoj jubiliejinis Goštautos koncertas. och, laukia daug rūpesčių, darbų, darbelių… na, kas norit galit ir ateit :).

Rodyk draugams

perskaičiau, noriu pasidalyti :)

2006-11-18 parašė ežiukai

O. HENRY KNYGOS „IŠMINČIŲ DOVANOS“ RECENZIJA

„Išminčių dovanos“ – tai knyga, kurią ne skaičiau, o tiesiog mėgavausi. Puslapis po puslapio, novelė po novelės. Kiekviena padovanodavo vis naują suvokimą apie žmogų ir vertybes.

O. Henry, rašytojas kūręs daugiau nei prieš 100 metų, paprastoje gal net ir banalioje kasdienybėje atrado žavesį, ypatingus charakterius ir nepaprastus žmonių santykius. Novelėse iškeliama draugystė, meilė, pasiaukojimas, sąžiningumas svarbūs ir dabar. Tik šiuolaikinis žmogus skubėdamas gyventi retai susimąsto, kokie trapūs ir ypatingi dviejų žmonių santykiai.

Knygoje vaizduojami XIX amžiaus Amerikos gyventojai: ir miestiečiai, ir rančose gyvenantys ūkininkai – gyvulių augintojai, ir sukčiai, ir turtuoliai, ir vargšai. Kiekvieno „sluoksnio“ kasdienybėje rašytojas aptinka įdomių nutikimų, o kai kuriuos tikrai kasdieniškus, aprašo lyg tai būtų labai svarbūs įvykiai.

Keletas novelių skirta sukčiui Džefui Pitersui. Tai nenuilstantis „verslininkas“, kuris pelnosi iš patiklių žmogelių. Jo apgavystės labai kruopščiai suplanuotos, o apgaulės būdai – tikrai fantastiški. Jau ir nelabai įmanoma pykti, kai esi taip įmantriai apgautas. Vis tik vieną dieną atsiranda už jį gudresnis sukčius, kuris sugeba jį apmauti nė nemirktelėjęs.

 O. Henry linkęs teigti, kad žmogus iš prigimties yra geras: novelėse vagys pasikeičia, atsisako savo senojo amato arba, kas netikėčiausia, susidraugauja su apiplėšiamaisiais. Žmogus visada gali keistis, niekada nevėlu.

Meilė taip pat labai daug reiškia rašytojui. Jis pateisina visas priemones, kad du mylintys žmonės būtų laimingi. Bet meilė yra labai trapi ir reikalauja abipusio pasiaukojimo. Žmonės pakankamai menki prieš didžią meilės galią.

Rašytojas charakterius kuria su savitu humoro jausmu ir įžvalgumu. Dažnai subtiliai juokingas jo rašymo stilius priversdavo nusišypsoti net ir skaitant apie liūdnus, kartais net tragiškus dalykus. Veikėjai – tvirti ir tipiški, net patys blogiausi ir pikčiausi turi kruopelę gėrio. Vis tik rašytojas pastebi, kad grynesnę asmenybę turi ne visko pertekę turtuoliai, o paprasti darbininkai ar ūkininkai, dažnai vos suduriantys galą su galu.

Manau, kad reikėtų pasitelkti O. Henry pavyzdį ir paieškoti paprastų, bet kartu be galo žavių, žmonių ir įvykių ir aplink save. Svarbiausia atrasti grožį paprastuose dalykuose.


2006 m. lapkritis 18 d.

Rodyk draugams

irašas be jokios prasmės. ėch :).

2006-11-18 parašė ežiukai

turiu laiko parašyti įrašui ir išsivirti puodelį arbatos su pienu. noriu šokolado, bet namie nė gabalėlio nėra. prasisukau jau seniau :).

tokia keista mieguista diena… reikia mokytis,o aš taip begalybiškai tingiu, į tą patį puslpį žvelgiu jau pusę dienos… antradienį koliokviumas. reikės bandyt vaidinti protingą.

pirmas šeštadienis po ilgos pertraukos, kai aš sėdžiu namie, niekur nevažiuoju ar neinu. sekmadienis irgi namie :)…

eMule kaip tyčia lėtai siunčia failą, kurio man taip reikia. atrodo, kad visą amžinybę stovėsiu eilėj dėl kelių MB.

pagalvojau, kad per retai rašau čia. ir šiaip moku skaudinti kitus savo poelgiais.

o Razauskas gėris :).

na, gerai, einu arbatos ir po to narpliosiu nervus su kraujagyslėm, o po to būtinai žiūrėsiu kokį filmą. eisiu paryčiu miegoti, kelsiuosi po pietų ir vėl viskas iš naujo…

Rodyk draugams

juoda

2006-11-18 parašė ežiukai

šiandien nusipirkau tris juodas palaidinukes, prieš savaitę - juoda megztinį, o dar anksčiau - 3 juodus drabužius. perku viską, kas juoda :).
išvadų dar iki šiol nepadariau…

Rodyk draugams

trikampis kamuolys su žaliom didelėm gėlėm

2006-11-07 parašė ežiukai

krentančius lapus pakeitė snaigių šokis danguje. (ne)malonus… bet su šaliku, kepure ir žiemine striuke buvo kaip tik.

tokia pilka diena, apšviesta dienos šviesos lempa. kai tingi ir to norisi. kas kaltas?

reikia nueit pas akių gydytoją ir pas kirpėją. nėra laiko užsirašyt, nėra laiko nueit. keistas jausmas… bet vis tik laiko turiu per daug, nes dar suspėju tingėti. cha.

rytoj gal bus geriau… daug darbų reikia padaryti. ech.

ir mano galvoj vis dar sklando abejonė. gyvenimu.

net ir didžiausiom optimistėm ateina krachas susidūrus su kvaila realybe. mama pavadino mane senmerge šiandien. bo 20 metelių beveik ir viena. klaiki realybė, neneigiu.

Rodyk draugams

Vėlinės

2006-11-05 parašė ežiukai
šitam įrašui kaupiausi vos ne visą dieną… vis apmąstydavau, kas buvo vakar, kaip viskas vyko…

turbūt žino, kad Vėlinės - tai mirusiųjų pagerbimo, susikaupimo diena. bet mažai kas ją švenčia kaip nors ypatingai. juk laisvą dieną turim lapkričio pirmąją, per Visus šventus, tada degam žavakeles, lankom kapus ir prisimenam arba tai darome tik iš pareigos… man tas važinėjimas po kapines iš vienos pusės beprasmis, o iš kitos - svarbu prisiminti savo protėvius, savo šaknis, nors jie ir gyveno, kai manęs nė mintyse nebuvo. uždegti žvakelę, pamąstyti, bet per tą košę žmonių kapuose vargiai ar susikaupsi bent minutėlei.

o kaip minėdavo Vėlines protėviai. šiek tiek paskaityt galima čia. penktadienį labai netikėtai gavau kvietimą į “Goštautos” folkloro ansamblio, kurį lankau Vėlines. šeštadienio vakare susirinkom netoli Žemaitkiemio dvaro, prie nemažo akmens ąžuolyne. žvakelės, šiaip ne taip įkurtas laužas, dainos ir susikaupimas…

į šventę galima patekti tik švariam, todėl nusiprausiam, praeinam pro juostą ir su sava žvakele stojam į ratą. keletas dainų ir prasideda ritualas, vėlių pagerbimas. aukojam alų, duoną, riešutus, grūdų košę… kanklių garsai ir mūsų dainos. apglėbiam visi ąžuolą, pasisemiam tvirtybės ir susikibę už parankių keliaujam link Liepkalnio piliakalnio. su daina…

ką man davė visa tai? turbūt susikaupimą ir tvirtybę. juk žmogus susijęs begalybe ryšių ne tik su gyvaisiasi, bet ir su mirusiais. prisiminimai, daiktai, idėjos ir jų tęsimas, nebaigti ir dabar užbaigiami darbai. žmogus būtų niekas, jei ne jo protėviai, kurie yra lyg pamatas asmenybei ir naujam žmogui.

prisiminiau mirusius artimus žmones. gal ne kraujo ryšiu, bet siela… o kai pagalvoju, kad ateityje reikės dešimčių žvakelių (o kad jų reikėtų kuo mažiau), kad pagerbčiau savo gyvenime sutiktus ir jau išėjusiuosius.  mirtis lydi žmogų visur. nors tai ir paslaptis, bet juk gimęs kažkada ir numirsi.

ir man keista begalės prisidažiusių vaikigalių apsimetančių vampyrais ir numirėliais, prisdegančių žvakių ir pasakojančių sintetines istorijas. Haloween? ne, vaikai, pirmiausia išsiaiškinkit, kaip šventė Vėlines mūsų prtėviai, o po jau savinkitės kitų tautų tradicijas.

ne, ne tokia gaida norėjau baigti… pabaigai norėčiau pasakyti, kad net paprastos smulkmenos padaro gyvenimą įdomesnį. akimirka jį nuspalvina kitom spalvom ir net suteikia neįtikėtiniems dalykams prasmę. prisiliesti prie medžio, sustoti ratu visiems, dainuoti taip gera…

(foto ne mano)

Rodyk draugams